Paslėpusi gaublį
Vėjas džiovina akis
Laikinai
Segtukas
Ateik
Monologas
Rasa
Atsisuk
Galerija
Akmuo
Ant žemės
Ar esate tikras?
Pasibaigus giesmėms
Jiems
Traukinys
Klausyk sūnau
Atsiprašau tavęs
Be kovos
Nešantys mirtį
Tarsi akmuo
Vasaros nakty
Atverk
Veidas lange
Biurokratijai
Šonkaulis
Jie skriaudžia laiką
Paslėpusi gaublį
Paslėpusi gaublį laukia kol ras
Ant mėlyno skliauto nuleidus rankas
Veidrodžiu į tavo akis
Aš tavo tau pasakys
Ji
Mėnuo pakils ir jos nebėra
Skaitau žvaigždes, jos apie tave
Kvailį kankinamą geismo
Padėti, ji nenori kad keistų
Jis
Pried.
Argi ne keista kai žmogus kuria reikšmę žodžiui
Ir juo nesusikalba
Juo kovoja juo žeidžia ir koja po kojos
Į priešingą pusę
Lyg vandens lašai panašūs tyri skirti
Iš kitų debesų to paties dangaus
Lis lietus saulė švies dairaus
Ši vaivorykštė
Tau
Tai ne vidurio kelias tai du keliai
Vienas kito šalia skirtingai giliai
Be pradžios be pabaigos
Susitiks jie niekados
O mes čia
Pried.
Vėjas džiovina akis
Vėjas džiovina akis
šiandien tikriausiai nelis
Aukštai kur dangus
Sukasi paukščių būrys
Bažnyčios rąžosi bokštus
Varpinėje varpas nublokštas
Gaudžia plačiai
Jungias visi
Pried:
Varpai gauskit garsiau
Gyvybę junkis gyviau
Tie kurie gims
Su tais kurie ne – jau nebe
Paukščiai sukit ratus
Kai pievose žydi gėlės
Laikas sustos visi jus
Dienos gražiausios bėga
[Pragrojimas]
Nuo mažų dienų skirtumų ieškojo nerado savęs
Vos radęs panašų pats juo patapo
Prausė jį lietumi bėgo balti dažai
Oda prie odos jis gali priglust jau jis gali priglaust
Paimsim tave už rankos
Kai baimė šnopuos į akis
Vis daugiau tinklas plis
Į ramybę nukrist lengviau
Lengviau
Vėjas džiovina akis
šiandien tikriausiai nelis
Vėjas džiovina akis
šiandien tikriausiai nelis
Vėjas džiovina akis
šiandien tikriausiai nelis
Laikinai
Nebijok ką matai visa tai praeis
Ko bijai nežinai to bijai
Mes visi laikinai laikinai laikinaiEi vaikeli nebijok griaustinio
Virš savo mažos galvos
Jei pabirtų dangus
Niekas nežus tik pakis suksis ratu toliau
Ei vaikeli bijok dievo rykštės sunkios
Puošk karmą gražiais darbais
Tikslo ieškok
Statyk savo arką
[Pragrojimas]
Ei vaikeli ko akelė tau trūkčioja vaikeli ko bijai
Nebijok ką matai visa tai praeis
Ko bijai nežinai to bijai
Mes visi laikinai laikinai laikinai
Segtukas
Tu mažas mažytis žiogelis ant žemės
Žolėje kurioje auga uždraustas medis
Žiogelis laiko suknelę
Įsegtas į gražią suknelę
Suknelę kuri mėgo žaisti su vėju
Mažytis žiogelis jos pavydėjo
Iš pavydo nukrito čia pat
Suknelė nukrito čia pat
Dabar jis guli pievoje su savo dama
Su savo dama ir aš
Dabar jis guli pievoje su savo dama
Su savo dama ir aš
[Pragrojimas]
Ir jeigu nerasi žiogelio ant žemės
Žinok jis guli suknelės kišenėj
Kišenėlėje šalia jos širdies
Žiogelio širdis pas ją
O mano mieloji žodžiai dingsta kai reikia
Kalbėti ne žodžiais kalbėti nereikia
Jaučiu – myliu tave
Gera, kad esi
Ateik
O tu ateik tiesiog ateik ir kibirkštis
Kažkas sušuks kontaktas laikas kilt išskėsk sparnus ir skrisk
Net jei bijai tai tik akimirksnio dalis
Jei norėsi jis praeis jei norėsi grįš Tik tu ateik
Jei nuėjus tūkstantį mylių paaiškės kad ne
Tai ne klaida tai praeitis Dabar ateik
[Pragrojimas]
O tu ateik tiesiog ateik ir kibirkštis
Kažkas sušuks kontaktas laikas kilt išskėsk sparnus ir skrisk
Net jei bijai tai tik akimirksnio dalis
Jei norėsi jis praeis jei norėsi grįš Tik tu ateik
Monologas
Labas su didžiausia pagarba
Tiek laiko tavęs tik prašau
O duoti tik turėsiu ką
Istorija kartojasi vėl sergu
Prašau atkeik mane
Šiąnakt žuvo tiek daug žmonių
Kodėl aš čia?
Pried.
Pasaulio apvalūs kampai buki
Nežinau kur žemės ašis bet žinau tu girdi
Ženklų nereikia jų seniai per daug
Tik tie kurie pardavę save apaks liks akli
Apakti nenoriu esu smalsus
Kai pagalvoju kiek daug dar nemačiau
Seniai noriu tau padėkoti už tai ką apibūdinti žodžiais sunku
Tam gyvenimą skyriau kad būtų gražu
Pried.
Rasa
Krinta ant lūpų rasa
Mažos duobutės ant skruosto
Balutė iš spindulių
Suaugę gėrisi glosto
Pried.
Papurtyk šakelę ir paukščiai į dangų pulkais
Ištirpsta ledynai pakyla lūpų kampai
Per potvynius atoslūgius net jeigu pilnatis
Krito rasa ir kris
Auga vynuogės medis
Nepalyginamai gražesnė esi tu
Kai atrodau kartais apsvaigęs
Esu apsvaigęs nuo tavęs
Nuo tavęs
Naujas butelis vyno
Nauja žinutė jame
Galėtum visai negert
Galėtum visai nemylėt
[Pragrojimas]
Atsisuk
Prašau atsisuk atgal nežiūrėk
Esi čia pajausk ką turi
Žiūrėdama tiesiai man į akis
Gali nesakyt ką jauti
Triukšmui nepavyt klausyt iš užu
Mažas žingsnelis aukštyn
Mus mokė tikėt ateitim
Tie kurių ten nėra
Pried.
Aš vakar nežinojau rytojaus ir dabar nežinau
Iš pragaro užlipusi kojomis nusileido sparnais iš dangaus
Jei lūpomis trenks elektra priartėjus truputį arčiau
Tik nepaleis tik paleisk gali nelikt daugiau
Outro:
Lapai palieka medžius
Man be tavęs nepražūt
Stovintis laikas pajus
Tu vis labiau tu
Galerija
Regis šitą veidą aš kažkur mačiau
Taip aš tikras bet ar tikras tu
Pamiršęs vardą pažinsiu iš akių
Sakai per daug žmonių, o aš sakau tik tu
Gęstančios lemputės iš dangaus
šviečiančios sūkuriais
Krentančios kreivėmis piešiančios skliautuos
Ornamentas Lotoso
Negi aš matau taip pat kaip tu
Negi tu matai kitaip nei aš
Tai pasakyk man kaip taip gali būt
Kad esam vienas ir tas pats
Žėrintis šerkšnas skamba aukščiau
Suskambęs aukščiau pavirsta lašais
Bėgu renku geriu ir žinau
Jų bus daugiau
Užrakink namus, užrakink tėvus, užrakink savo savo gimimą
Užrakink santykius, atsidavimą, užrakink jaus-mus
Užrakink galimybes, užrakink riziką, užrakink o užrakink tikėjimą
Užrakink gyvenimą, užrakink meilę, užrakink keliones, užrakink duris
Pamiršk raktus pamiršk raktus
Eik Kiaurai
Eik Iki galo
Iki galo
Akmuo
Netašytas akmuo šlifuotas smaragdas
Juvelyro darbas ir durys
Ten kur du ežerai
Tarp jų stovi vienas medis ir žydi
Pried.
Krauna vaisius kekėmis tviska
Niekam nepriklauso pats savęs klauso
Žvelgia į jūras sklidinas stiklo
Gyvenimas nedūžta gyvenimas tik gimsta
Aukščiausiojo gylis rūgštis burnoj
Erdvės nebėra koordinačių nereikia
Ten kur du ežerai
Tarp jų stovi vienas medis ir žydi
Pried.
Ant žemės
Jeigu dingtų visa tai ką dabar turiu
Nepakistų niekas prasidėtų nuo pradžių
Nuo pradžių
Tu ne vienas jis nekaltas nekaltesnis negu tu
Kaip gali ant jo supykti, kas tu Kas tu.. Kas manais esąs…
Kas?
Pried.
Tavo laumės čia puotauja
Galim bėgt vis tiek tave pagaus ir išgers
Tavo sielą, tavo kraują užsikąs mėsa ir kaulais
Ir baigės per gerai galvoji apie save per gerai.
Nežinau mažiems vaikams
Ką tėveliai skaito
Akivaizdu
Čia kažkas ne taip
Pried.
Tai kas tikra Visad veikia
Niekad nebijok paklaust Kas tu?
[Pragrojimas]
Pried.
Ar esate tikras?
Ar esate tikras norite pašalinti
Stabdyti ar tęsti laikas baigėsi
Užverti langus visi jie sustingę
Reikia palaukti laikas atleidžia
Pried.
Matau tave ką darai kur esi į akis
Upė laidais šaltinio vandens paliks atminty kol išjungs
Mygtuko atgal mygtuko ištrint būta nebebus
Takas po kojom skylės danguj teka veda toliau
Kas kambary – kas kambarį sukūrė
Kurie daiktai – kokia kalba
Nuties kelius, nukreips bangas
Kur žuvys plauks ten akys ves
Pried.
[Pragrojimas]
Pried.
Pasibaigus giesmėms
Pasibaigus giesmėms
Dievas nulipo nuo laiptų
Sako viskas sukurta
Niekas geriau nesukurs
Vos tik aikštę paliko
Viskas minutei sustojo
Velnias ant laiptų užlipo
Velnias ištarė žodį
Pried.
Kas Jeigu nėra taip kaip sakai ten kur stoviu aš
Už mintis kurių nebūtų geriau tavęs ir savęs atsiprašiau
[Pragrojimas]
Pried.
Jiems
Jie turi vardus ir kartais galvoja
Dažnai užmirštu „tu“ gal niekada nežinojau
Jie sapnuoja sapnus ir kartais svajoja
Gal kai nubus bus jų sausos kojos
Jie atidaro duris mums
Mes jas seniai jiems uždarėm
Tiems kurie neturi vilties jos niekada nereikės
Už sukurtas taisykles jie kelia ne vieną
Kai neturi ką kelt jie tiesia rankas
Tada visi bijo nes jie turi vilties
Daug daugiau nei gebėtum kada susapnuot
Daug daugiau, daugiau daugiau daugiau
Traukinys
Sėdi prie bėgių senukas ir aš
Laukiame kol traukinys atriedės
Mažas vaikelis didelėm akim
Laukia kol traukinys atriedės
Senuko kišenėje sauja žemės
Vaikelio aky viltis
Gal tuoj atriedės traukinys
O kai atriedės gal net truputį vėlavęs
Gali paaiškėt kad mūsų nėra
Ant žemės gulės sauja žemės ir viltis joje
Sako tokiam bagažui vietos nėra
Gal ir gerai sakė angelai
Žemė ne vieta kaupti turtams
Nes kai atriedės traukinys
Jų tiesiog nebereiks
O kai atriedės traukinys
Gal net truputį vėlavęs
Įleis į save visus
Bagažo leis nevienodai
Klausyk sūnau
Klausyk sūnau virš tavo galvos
Tekanti saulė tai viskas ką turim
Apsidairyk ar save matai
Tai viskas ką turim
Žmonės kalba daug, daro mažai
Žmogus tai ne kalbos, žmogus – jo darbai
Tai kelkis jau rytas, parodyk jam ką moki
Tai viskas ką turim
Kas po tavęs liks? Kas tave primins?
Kas tie žmonės? Kas norės tave apkabint?
Apsidairyk, ar save matai, parodyk jiems
Tai viskas ką turim
[Pragrojimas]
Ant savo kojų, savo keliu
Per savo duobes daug jų turiu
Aš matau. Ar tu matai?
Tai viskas ką turim
Klausyk sūnau virš tavo galvos
Tekanti saulė tai viskas ką turim
Apsidairyk ar save matai
Tai viskas ką turim
Atsiprašau tavęs
Atsiprašau tavęs
Bet aš daugiau nešoksiu
Ten apačioj sausra
Ir ašaros ant skruosto buvo sausosPried.
Tie žingsniai kur kadais taip naiviai
Amžinai kartu
Tie žingsniai kur kadais taip tyliai
Atsiprašau tavęs
Bet aš tave metu
Iš taip aukštai kaip niekada
Kad niekada nekristum
Pried.
Be kovos
Skiauterę nuskust plaukus nukirpt
Neduok Dieve bus kitoks nei visi
Neduok Dieve mylės visus, kurie čia
Su ginklais ir tuos kurie be
Pried.
Aš pasitraukiu be kovos
Kol neišmindžiota žolė
Kol dar skiriu tikrus žodžius
Tarp besibaigiančios prasmės
Pasitikus rytą prasitrint akis
Pasitikrint kaip gerai matai
Ten už mūsų kiemo traukiasi naktis
Už aptverto sodo švintantys laukai
Pried.
[Pragrojimas]
Kai lapai kris kai obuoliai prisirps
Kai sau išnyks o mums išliks
Kai bus daugiau nes bus visiems
Kai rankų reiks ir jas išties
Pried.
Nešantys mirtį
Nešantys mirtį
Amžiais nieko nedarote
Tik meluojat ir ginatės
Slepiatės savo įstatymais
Mes tai matome
Ar pinigai nuplaus
Purvą kuriame skęstate
Aklas mato jūsų kaukes kiaurai
Gyvenate badaujančių sąskaitom
Mes tai matome
Patekę į jūsų rankas
Negerbia gyvybės
Tiki turį teisę atimt
Kam motinos gyvenimus skyrė
Galima iš proto išeit
Jei bandai suprast
Kiek daug skiriat gyvybei atimt
Kiek mažai gyvybei pratęst
Bet mes tai matome
Jūs mums rodote
Kiek mažai gerai pavyzdžių
Kiek daug prastos patirties
Bet jūs mus mokote (nuo pradžių)
Kuo tikėt netikėt
Kas duota jums
Neduota kitiems
Kas duota jums
Neduota kitiems
Tarsi akmuo
Tarsi akmuo, tarsi prie upės
Regiu plaukiančius skęstančius
Ne savo noru. Negrįžtančius namo
Pried.
Gal būtų geriau praleist pro akis
Tikrai paprasčiau nesuprast
Kai „viskas gerai“ nebeveiks
Matau, kad blogai – nematau, kaip prieit
Tau leisiu pabaigt
Tik nesustok
Dabar
Gimsta rytoj
Su likusiu vakar šiek tiek per ilgai
Pried.
[Pragrojimas]
Pried.
Vasaros nakty
Vasaros nakty
Ateik aš laukiu
Vasaros nakty
Prieik arčiau
Tavęs prašau
Po šiuo medžiu
Tu taip gražu
Ateik aš laukiu
Vasaros nakty
[Pragrojimas]
Vandenys kils
Dangūs leisis
Tavo odos paviršiumi
Tekės kvapas žvaigždžių
Ateik aš laukiu
Vasaros nakty
Gyvybę į centrą
Linguojanti klubais
Pečiais kaklu
Link galvos
Įkvėpus oro
Jis bėga nugara
Įkvėpus tavęs jis…